5 daiktai, kurių nekeisčiau į tvarias alternatyvas

Dažnai kalbėdami apie gyvenimą be šiukšlių ar plastikinių pakuočių mažinimą imame ir nueiname į tokias paraštes, kurios sveiko proto žmonėms atrodo…. na, nelabai sveikos. Tuomet ir visa gyvenimo be šiukšlių ideologija tampa ne paskatinimu ir įkvėpimu, o pajuokos objektu. Ar tikrai plastikas pats savaime yra tikrasis blogis? Ar, visgi, blogio „lygis“ priklauso nuo mūsų – žmonių – požiūrio į jį. Šiame straipsnyje – apie mano buityje vis dar egzistuojančius plastikinius daiktus, kurių greitu metu nežadu pakeisti tvariomis alternatyvomis.

Plastikas pats savaime nėra blogybė, blogybė – mūsų santykis su juo.
Photo by Sandra Harris on Unsplash

Pastikiniai maisto indeliai

Pradėjus gyventi atskirai nuo tėvų, žinoma, iš jų dar sulaukdavau vienokios ar kitokios pagalbos. Mama mane sušelpė plastikiniais indeliais maistui. Ilgainiui virtuvės spintelėje atsirado pora stiklinių indelių su kuriais nešamės maistą į darbą, tačiau plastikiniai taip pat niekur nedingo ir vis dar yra naudojami. Pradėjus domėtis gyvenimo be šiukšlių filosofija, internetas mane ragino atsisakyti plastiko – tuomet sau pasakiau, kad mesti lauk indelių, nors ir plastikinių, visai nežadu; jau geriau nebūsiu 100 proc. zyroveisterė. Na ir kas, kad jie plastikiniai? Juk vargu ar juos įmanoma kam nors atiduoti (kas tikrai naudos). O ir kam pirkti naujus? Juk tai papildomų resursų, reikalingų jiems pagaminti, ir pinigų švaistymas.

Šukos

Neatsimenu, kada gavau savo pirmas šukas. Tik atsimenu, kad jos turėjo labai gražius išpieštus gėlių raštus ant balto paviršiaus. Paauglystės metais prisiskaičius žurnalų apie plaukų priežiūrą įsigijau plaukų šepetį, jis sulūžo po pusmečio, įsigijau kitą – irgi sulūžo… Nei plaukai užaugo ilgesni ar tapo glotnesti, nei aš nuo to šepečio tapau laimingesnė. Dabar, praėjus turbūt 20+ metų nuo pirmų savo šukų gavimo, aš vis dar naudoju tas pačias plastikines šukas iš turgaus. Tik dabar jau nebeliko nė ženklo, kad kažkada jos buvo dekoruotos gėlėmis. Ir nors mano vonia niekada nebus 100 proc. be plastiko, bet, mano galva, šitas šukas po tiek metų jau galima vadinti bent pusiau ekologiškomis, ar ne? 🙂

Įrankių komplektas kelionėms

Šiuo metu galima įsigyti labai gražiai supakuotų maisto įrankių komplektų kelionėms ar kasdienai neštis į darbą – metalinių, bambukinių. Niekaip nesuprantu, kuo toks įrankių komplektas yra geresnis už tiesiog iš namų įsidėtų stalo įrankių komplektą? Darban tiesiog nusinešiau savo puodelį, šakutę, šaukštą. Lėkščių ir netgi įrankių buvo likę nuo seniau dirbusių kolegų. Juk jei restorane valgome iš tų pačių išplautų lėkščių iš kurių anksčiau valgė kiti lankytojai, tai kodėl to negalima daryti darbe? O jei norite įrankius nuolat nešiotis kuprinėje – tiesiog pasisiūkite jiems tinkamą dėklą ar maišelį. Kam naudoti papildomus resursus?

Šiukšlių maišai

Žinau, kad šiukšlių maišams siūloma alternetyva – popierius. Na, arba gyvenant 99,9 proc. be atliekų, šiukšlių dėžės turbūt išvis nereikia. Visgi, mes dar tų procentų nepasiekėme, darome ką galime geriausia šiandienai. O kalbant apie šiukšlių maišus – mums jau pusantrų metų tarnauja tie maišai, kurie tiesiog kaupėsi stalčiuje nuo įvairių pirkinių, kai dar nebuvome taip susidomėję tvarumu. Aišku, maišų neišnaudojimo laikotarpis ilgas. Reikia pripažinti, kad matydama, kiek daug maišų lauk meta mūsų tėvai, aš tiesiog paprašiau, kad juos kauptų ir atiduotų mums panaudoti antrą kartą. O ir pradėjus gyventi tvariau – sumažėjo šiukšlių kiekis. Taigi dabar šiukšlių dėžė prispildo per 2 savaites. Šių metų tikslas – kad prisipildytų tik per mėnesį.

Ar prekybos centrams išparduodant „Grite“ produkciją jūsų požiūrį nulems kaina ar tvarumas?
Photo by Michael Jasmund on Unsplash

Kaina VS tvarumas

5 punktas ne apie konkretų daiktą, o tiesiog skatinantis pamąstyti. Labai dažnai puolame teisti žmones, jei jie sako, kad domisi ekologija, bet, pavyzdžiui, pasiima maisto išsinešti vienkartiniuose induose ar nusiperka kavos vienkartiniame puodelyje. Visų pirma, ar tikrai žinote, kad jie taip daro nuolat? Gal tiesiog šiandien buvo labai bloga diena ir koks nors vienkartinis sprendimas buvo greitesnė / lengvesnė alternatyva. Antra – galbūt kažkokius netvarius sprendimus nulemia kaina. Pavyzdžiui, mes labai norėtume pereiti prie tvarios dantų pastos (tablečių), bet paskaičiavome kainų skirtumą ir nusprendėme dar palūkėti. Šiuo metu mūsų prioritetas yra persikelti į kaimą, kur galėtume sau užsiauginti tikrai ekologiškų daržovių ir kvėpuoti grynu oru, o ne išleisti nemažą pinigų sumą tvariai burnos higienai. Ir taip, aš manau, kad tai nepadaro mūsų nė kiek mažiau ne tvariais. Mes tiesiog darome tai, ką galime geriausiai. Tas pats ir dėl „Grite“ produkcijos. Vertinant kainos ir tvarumo santykį, aš dabar lekiu į parduotuvę ir, jei tik bus, pirksiu akcijinius šios įmonės produktus nors ir nepalaikau jų „ekologinio“ valymo įrenginių „darbo“. Tiesiog ta produkcija, kuri jau yra pagaminta, sunaudojo tam tikrus resursus ir jei visi boikotuos „Grite“ – ta produkcija bus išmesta. Šiuo atveju aš geriau sutaupysiu kelis eurus, o ateityje naujos jų produkcijos nebepirksiu (nebent kas nors pasikeis jų gamybos procese).

O ką jūs darysite dėl „Grite“? Kokių plastikinių daiktų savo namuose nežadate keisti tvariomis alternatyvomis ir kodėl?

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

Create your website at WordPress.com
Get started
%d bloggers like this: